Suicide DJs vėl išspardė užpakalius
Praeitais metais gūdūs rudens vakarai man neduodavo ramybės, todėl slampinėdavau iš vieno muzikinio puslapio į kitą, ieškodama naujų talentų, kuriais galėčiau žavėtis (seniai nebuvau atradusi grupės, kuri mano playliste užsibūtų ilgėlesnį laiko tarpą nei mėnesis). Daržnai Last.fm matydavau Suicide DJs pavadinimą, bet paprasčiausiai jį praskipindavau. Gal kokia teorinė lietuviško kraujo alerginė reakcija inovacijoms, tai ir liks paslaptis. Bet vieną dieną teko išgirsti juos neaiškiai vapaliojant draugo „moderniajame“ telefone. Pirmoji pažintinė daina buvo „Hocenplocas“ (vėliau tapusi Stipriai Kitaip repetuaro dalimi). Daug abejonių sukėlė ir skeptiška, man pakankamai imponuojančio žmogaus, replika: „jie dainuoja falcetu“.
Falcetas (it. Falcetto)
1. Nenatūraliai aukštas vyro balsas
2. Balsas, kai dainuojant virpa ne visos balso stygos, o tik kraštai.
O mano smalsumas paėmė viršų – perklausiau visas internete rastas dainas, o ir ką jūs sakot? Patiko. Supratau, kad svarbiausia įgyvendinti savo idėją, o ilgainiui dainavimo technika pasikeis, o jei ir nepasikeis tai gali būti daug šarmo suteikiantis aspektas. Nors šarmo šitai grupei netrūksta…
Vakar vakare „Tolerancijos Centre“ įvyko pirmojo Suicide DJs albumo pristatymas. Kaip mačiusi vieną šios grupės pasirodymą aš laukiau ko nors „tooooooooooooooooooooookio“. Ir gavau, tiesą sakant. Koncertą apšildė Ainio, Vido ir Prano (sekso) „side project‘as“ pavadinimu „Stipriai Kitaip“. Kelias pirmas dainas aš stovėjau gana toli, žinoma, nieko nesimatė, bet blogiausia, kad beveik nieko nesigirdėjo, todėl nusprendžiau pasinaudoti „didelio fotoaparato“ galia ir eiti arčiau į priekį, nustembtumėt kokie žmonės draugiški dideliems fotoaparatams.
Keista, iš kur žmonės turi tiek daug energijos? Ainis ir Vidas tiesiog trykšte tryško ja, na o Pranas, kaip dažniausiai esame įpratę jį matyti, būvo santūrus. Skambėjo anksčiau minėtoji „Hocenploco“ daina, „Levutė“, „1…2…3“ ir kitos. Tiesą sakant, labai ko ten ypatingo aš nepamačiau, tai buvo toks gana neblogas koncertukas per daug didelei publikai, bet mano susižavėjimo tai nesumažino. Suicide DJs taip puikiai valdo publiką. Suicide DJs yra idėjų bokštai, džiugu, kad stengiasi jas įgyvendinti.
Pagrindinio koncerto laukimas taip pat neprailgo, gal kad aplinkui žmonės buvo beprotiškai laimingi, jie šypsojosi ir bendravo tarpusavyje, buvo matyti, kad juos jungia vienas bendras tikslas – pašėlti.
Pamačiusi Ainių šokantį nusprendžiau kadanors ir pati taip išmokti. Sceną aplankė daugybė įvairių žmonių. Gitaristas pasitiktas tokia mums visiem gerai žinoma stereotipine fraze: „DIIIIEEEE“. Kovos menų meistras su tai daiktas, kurie vadinami trejopai : vančiakai, nunčiakai ir lančiakai? Kuris iš jų teisingas? Neaišku, manau, antras, bet pasilikime prie trigumo varianto .Taip smagiau. Netgi teko pamatyti pačią Jurgą. Tiesą sakant, jos neatpažinau (ooo, seniai reikia keisti akinius). Šiandien perskaičiau spaudoje. Kaip supratau, tai buvo šviesiaplaukė mergina, kurį pradėjo „Final Shot“.
Apskritai, galėčiau pasakyti, kad tai vienas geriausių ir nuoširdžiausių mano matytų koncertų. Ir aš neturiu klausooooooooos!!! (Bet puikiai jaučiu ritmą; tram ta tam tam tam tam).
